Psichoanalitinė psichoterapija

Psichoanalitinė psichoterapija – turbūt dažniausiai siejama su garsiuoju psichologijos tėvu Sigmundu Froidu. Ši psichoterapijos kryptis yra orientuota į kliento jausmus, mintis, pasikartojantį elgesį ar situacijas, kurios trikdo klientą (sąmoningai arba pasąmoningai) ir kartu su klientu ieško to ištakų praeities, o labai dažnu atveju vaikystės, įvykiuose. Psichoterapeutas šiame santykyje turi sukurti saugią aplinką, todėl dažnai psichoterapeuto ir kliento santykiai pačiam klientui iliustruoja santykį su vienu iš tėvų ar kitu svarbiu vaikystės asmeniu. 

Ši terapija labai tinka žmonės, kurie nuolat papuola į tas pačias pasikartojančias ir erzinančias situacijas, tačiau neranda atsakymų, kodėl pavyzdžiui būtent jiems nepavyksta sukurti laimingų santykių. Taip pat tinka žmonėms, kurie ieško atsakymų vaikystėje, turi probleminius santykius su tėvais, vienu iš tėvų, partneriu, sutuktiniu. Ši terapija yra veiksminga, tačiau ji yra ilgalaikė nuo 2 iki 5 metų, o esant poreikiui ir ilgiau.

Ši terapija nėra rekomenduojama onkologinėmis ligomis sergantiems asmenims, kadangi ji ilgalaikė, vyksta besigilinant į vaikystės ar praeities įvykius, tuo tarpu onkologinėmis ligomis sergantiems asmenims kur kas veiksmingesnės trumpalaikės, disciplinuotesnės terapijos, tokios kaip kognityvinė ar bihevioristinė terapija.

Humanistinė psichoterapija

Humanistinė psichoterapija – iš esmės šios krypties tikslas padėti klientui atrasti harmoniją su savimi, kad mintys, jausmai ir elgesys būtų integralūs, neprieštaraujantys vienas kitam. Šioje terapijoje skiriamas dėmesys žmogaus gebėjimui priimti sprendimus ir daryti pokyčius. Skatinama atskleisti savo stipriąsias puses, stengiantis mažiau kreipti dėmesį į silpnąsias. Kažkokiu būdu šią terapiją būtų galima lyginti su žydišku vaikų auklėjimu, kuomet koncentruojamasi ties stiprybėmis, stengiantis jas dar labiau sustiprinti ir atsiribojant arba mažą dėmesį skiriant silpnoms vietoms, taip padedant silpnybes priimti ir nebejausti dėl to nerimo. Humanistinė terapija didžiąja dalimi ir savo esme yra palaikymo terapija, išbuvimo su klientu sunkiu momentu, jo palaikymu ir gebėjimu padėti jam atrasti situacijos stipriąsias ir šviesiąsias puses. Garsiausios ir geriausios žinomos humanistinės terapijos kryptys yra geštalt terapija, egzistencialistinė terapija ir į klientą orientuota terapija.

Ši terapija tinka žmonėms, kurie susiduria su žemos savivertės problemomis, ieškantiems savo potencialo. 

Ši terapija nerekomenduojama žmonėms turintiems nerimo sutrikimų, taip pat žmonėms sergantiems šizofrenija, obsesiniu kompulsiniu sutrikimu ar kitomis panašaus pobūdžio psichinėmis ligomis.

Kognityvinė psichoterapija 

Kognityvinė psichoterapija – dažnai ši psichoterapijos kryptis įvardijama kaip pati veiksmingiausia šių dienų terapija. Ji yra trumpalaikė, orientuota į aiškią problemą ir į greitą šios problemos sprendimą. Ši teorija grindžiama tuo, kad pakeitus įkyrias, negatyvias, baimingas mintis keičiasi ir visas elgesys bei situacijos. Tačiau svarbu tas mintis ar baimes aiškiai žinoti. Kuomet keičiamos mintys, keičiasi mūsų emocijos, o tuo pačiu ir elgesys, taigi viskas integralu ir susiję tarpusavyje.

Ši terapija itin tinkama sergantiems depresija, nerimo sutrikimais, turint tam tikras priklausomybes, tokios kaip alkoholio, lošimo, persivalgymo.

Ši terapija gali būti netinkama žmonėms, kurie negali aiškiai įvardinti savo problemos arba jos nepripažįsta.

Šios terapijos gana trumpalaikės gali apimti 10 – 20 sesijų/susitikimų. 

Biheivioristinė psichoterapija

Biheivioristinė psichoterapija – šią terapija galėtume apibūdinti iš dalies taip pat kaip kognityvinę, tik jos išeities taškas skirtingas, tai yra elgesys yra pagrindinis dėmesio centras. Ši terapijos mokykla remiasi tuo, jog keisdami elgesį, keičiamės ir patys, mus supančios situacijos, o elgesio pakeitimo galime pasiekti su tam tikrais paskatinimais, kurie skirstomi į teigiamus ir neigiamus. Taigi norėdami pakeisti savo gyvenimą pradedame nuo elgesio, kurį vainikuojame paskatinimu. Šioje terapijoje paskatinai užima labai svarbią reikšmę, elgesio keitimas ir vykdomas būtent per teigiamus arba neigiamus paskatinimus, kitaip sakant per apdovanojimus ir bausmes. Šie paskatinimai įvedami kiekvieną kartą atlikus norimą arba vengiamą veiksmą, būtent po tokio veiksmo užfiksavimo paskatinimu pamažu pradeda ir keistis elgesys į tokį kokio norima, o kartu su elgesiu ir mąstymas bei emocijos.

Ši terapija tinkama žmonėms, kuriems labiau priimtini konkretūs sprendimai, veiksmais paremtas situacijos ar elgesio keitimas. Ši terapija veiksminga norint keisti nepageidaujamą elgesį, pavyzdžiui norint numesti svorio, norint mesti rūkyti ir pan.

Ši terapija gali būti netinkama jei jūsų problema nėra aiški, neturite supratimo ką norite keisti, tačiau jaučiatės blogai.

Ši terapija yra trumpalaikė, kaip ir kognityvinė ji gali trukti 10 – 20 sesijų/susitikimų.

ruošiama...